Mažas gležnas viršelis,
Po kuriuo slėpėsi bebaimiai triušiai
Po vieną kiekviename eilėraštyje.
Negalėjau sugriebti už ausų
Ar kaip kitaip.
Bijojau, kad saulei patekėjus man ant kelių
Sėdės didelis baltas šuo.
Ačiū už tą nuogą ranką ir už tai,
Kad ji nesibaigia sulig petimi.
Kad nudiria savo odą
Ir nusviedžia nasrams.
Bazas
2014-11-25 19:03:51
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-11-26 00:23:08
Nežinau, neturiu vizijos, kodėl pirmas (gal kad būna ne vienas to pragaro ratas?), bet man labai gerai atspindi budimo kelią ir praregėjimą. Iš gležno, švelnaus, netgi neaiškaus ir grėsmingo išsineria tikras.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-11-26 00:10:15
Žiauroka? Žiauroka tiesa.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-11-25 21:05:21
... tarp sapno ir suvokimo...