Padlaga priminta ir pajuodi lintas.
Dyki lungai žiūria, durys ažrakintas.
Ir žalas prižėli, pilnas jas atšlaimas.
Keip ir aš pasena mana gimtas kaimas.
Abelų šakelas lūži, vai išlūži.
Laika išganėtas, stovi susigūži.
Tiktai da palungej žydžia pinavijas.
Kurgi matinėlas sadintas lalijas?
Kurgi tie daržaliai, kur tas rūtas, mėtas?
Visi žalynėlai laika nuganėti.
Nabarūksta dūmas kamini iš lėta.
Nabagyvas kaimas – nabara man vietas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2014-11-25 16:41:07
Dyki lungai žiūria
Lakoniškai ir vaizdžiai apie nabagyvą kaimą.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-11-25 08:22:50
Labai jautrus ir aktualus eiliukas. Pasiūlyč tik untra pasmelia nenaudot kitiem postfolko žanram būdingas konstrukcijas "lūži, vai išlūži". Čia tiktų unkstesniam raudos žanra kūrinėliui. Ir dar. Noriu sužinot. Gal tamstas gimtoj šnektoj yr ir kupiškėnų tarmas, ba mūsų uteniškių tarmėj "nabarūksta" ar "išganėtas" nelabai naudojama. Iš esmės kūrinys puikus. Deduos un mėgstamus.