Laiškas unūkėliam

Kai aš būsiu, kai aš būsiu senutėla,
Su ragelam man miškan navažkit
Apie gryčiu jau žala sužėla,
A sadeli raudanuoja braškes.

Atvažiuokit, unūkėliai, aplunkykit,
Duosiu pa padelį  šiultą pieną.
Starblu vuogų aš kažnam priskinsiu,
A dabar par dien rakuojuos viena.

Murma poterius prie ščytą kates.
Ir šuva  prie klaima nat užkima.
A menulis nakčiu basarmatis,
Keipo zierkalas spindėtia jama.

Atvažiuokit, unūkėliai, pas mačiūti.
Naišsaktas visas pasakėlas...
Paganystat  vištas palai kūti
Ir palaistystat prie gryčias gėlas.

Kriauna
2014-11-25 00:01:19
 
Kriauna

2014-11-24 22:13:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2014-11-25 17:42:20

Šiek tiek šelmiškas   senutėlas prašymas :)

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2014-11-24 23:34:09

Būč gal ir pralaidis, kaip netikusį, jegy nebūč išgirdis senovines raudos pulsavima. Tokiam žanri gal galėtumet ir daugiau pamegint.