Kai aš būsiu, kai aš būsiu senutėla,
Su ragelam man miškan navažkit
Apie gryčiu jau žala sužėla,
A sadeli raudanuoja braškes.
Atvažiuokit, unūkėliai, aplunkykit,
Duosiu pa padelį šiultą pieną.
Starblu vuogų aš kažnam priskinsiu,
A dabar par dien rakuojuos viena.
Murma poterius prie ščytą kates.
Ir šuva prie klaima nat užkima.
A menulis nakčiu basarmatis,
Keipo zierkalas spindėtia jama.
Atvažiuokit, unūkėliai, pas mačiūti.
Naišsaktas visas pasakėlas...
Paganystat vištas palai kūti
Ir palaistystat prie gryčias gėlas.
Kriauna
2014-11-25 00:01:19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2014-11-25 17:42:20
Šiek tiek šelmiškas senutėlas prašymas :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-11-24 23:34:09
Būč gal ir pralaidis, kaip netikusį, jegy nebūč išgirdis senovines raudos pulsavima. Tokiam žanri gal galėtumet ir daugiau pamegint.