Parpusʼ

Pasdalykim rūdenį parpusʼ,
Bus mažēsnis mūsų netikrūmas,
Kai numes gyvenimas lapus
Ir raitysis kasdēnybēs dūmai.

Kai nelauks savi nei svetimi,
Bus vēlyvas amžinybes laikas,
Ir mirkis mēnulis vandeny
Gelsvų žlugtų, tiktai vėjas raitas

Lāks prą šalį ir nusneš metus,
Ažušals inskylis mūsų lungas,
Pasdalykim rūdenį parpusʼ,
Kol dą šiultas žodis nepabrūngą.
Juozapava

2014-11-21 09:11:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): vaidilutė

Sukurta: 2014-12-05 19:15:24

Ar tu iš jazapavas? Aš tau pažįstu tadu

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2014-11-21 13:49:34

Kaip gerai, kad viskų supratau. Pasdalinsiu su savo untru pusi... po šiultų žodį. Mat po rudenį jau isitaisam  :)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-11-21 11:20:02

Nuostabu... suskambo daina :)

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2014-11-21 11:02:29

Man taip patika, kad priglaudžiu prie širdelas

Vartotojas (-a): Mikolina

Sukurta: 2014-11-21 10:17:36

Tigi bais zgrebny parošėt. Ech, kad teip būt lingva tuo rudeniu pasdalint! A va, šiltas žodis mūsuose vis brungsta ir brungsta. A kažna kol? Ni jam euras, ni jam krize...

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2014-11-21 09:52:08

Kad ir ne mano tarmė, bet kokia sava, o ir mintis puiki

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2014-11-21 09:19:23

Parašyk, Milda kų nars prastesnę, a tai vis girt ir girt nusboda. Teisybe. Čia yr ko priskabint. Žodį "mirkis" raikėja rašyt "mirkys", tadu būt visa aišku. A dabar mysliau mysliau, kų čia narėjai pasakyt ir nesupratau, kol taliau skaityt nepradėjau.