Pasdalykim rūdenį parpusʼ,
Bus mažēsnis mūsų netikrūmas,
Kai numes gyvenimas lapus
Ir raitysis kasdēnybēs dūmai.
Kai nelauks savi nei svetimi,
Bus vēlyvas amžinybes laikas,
Ir mirkis mēnulis vandeny
Gelsvų žlugtų, tiktai vėjas raitas
Lāks prą šalį ir nusneš metus,
Ažušals inskylis mūsų lungas,
Pasdalykim rūdenį parpusʼ,
Kol dą šiultas žodis nepabrūngą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): vaidilutė
Sukurta: 2014-12-05 19:15:24
Ar tu iš jazapavas? Aš tau pažįstu tadu
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-11-21 13:49:34
Kaip gerai, kad viskų supratau. Pasdalinsiu su savo untru pusi... po šiultų žodį. Mat po rudenį jau isitaisam :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-11-21 11:20:02
Nuostabu... suskambo daina :)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-11-21 11:02:29
Man taip patika, kad priglaudžiu prie širdelas
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2014-11-21 10:17:36
Tigi bais zgrebny parošėt. Ech, kad teip būt lingva tuo rudeniu pasdalint! A va, šiltas žodis mūsuose vis brungsta ir brungsta. A kažna kol? Ni jam euras, ni jam krize...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2014-11-21 09:52:08
Kad ir ne mano tarmė, bet kokia sava, o ir mintis puiki
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-11-21 09:19:23
Parašyk, Milda kų nars prastesnę, a tai vis girt ir girt nusboda. Teisybe. Čia yr ko priskabint. Žodį "mirkis" raikėja rašyt "mirkys", tadu būt visa aišku. A dabar mysliau mysliau, kų čia narėjai pasakyt ir nesupratau, kol taliau skaityt nepradėjau.