Nenustebai, kad šitiek metų
Ten grįžti mintys neatprato,
Kur iš tavęs (ne vėjas!) atėmė
Man skirtą paskutinį sakinį...

Jį saugau... Man jis – ne palaikis...
Kam priminei tą būtą laiką?
Dabar žodžius gal veltui rankiojam?
Bet jie kitokie – aš be kaukės jau...

O čia – lyg pakeleivis svetimas
Ankstyvas vakaras vėl gretinas
Ir liūdesio skiltelę siūlo man.

Tik vakaras nebūna vienišas –
Ganyt žvaigždes mėnulis gviešiasi,
Lėtai jas berdamas dangaus skreitan...