24. Po laža

Ētont kaima dėrvuom sotinki sparnouta
Cīroli on žemės soartuosės grumsto,
Vasara – beržīnus kvepontius be pruota,
Rodėnis sospaustus i pelkīna drumsta.

Jod, keistā krīpoujės ne tik žemės pluotā,
Ne tik kelē pėlkė žvīro apsėkluojė,
Tūkstontēs kartuotė, šimtās atkartuotė
Jouda žemės vaga vartontis artuojē.

Baudžiavā nonīkos, kaima žmuogos meties
Artiau pri dėrvuona, koris derlēs pėlas –
Vīrā dvara žemė dėrba ėlgus metus,
Anū šaknis žemie ējė vėn i gīli.

Nedaug tetoriejė komietīna lūšnuos,
Nedaug tepridiejė laisvė atsėradus –
Žmuniū plėkas ronkas grētā vėn ožlūža,
Be padarga gera, plieties tik ėškadas.