Mano akys, kupinos džiugesio,
žvelgia į tolį ir mato tave
ne sapne, ne už lango,
ne vizija ta
Išnyksta iš rūko, iš debesio
saulė mana,
meile mana.
Man negana tave tik matyti.
Regėti sapne – ne sapne,
plaukus paliesti ranka ledine.
Sakytum – eime, meile mana,
paimtum už rankos ir vestum drauge
per rūką, per laiką,
per debesų tylą,
saulė kai kyla.
Per pievą rasotą, per mišką miglotą,
per samanų brydę
eime ir eime
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-11-23 18:35:56
Su užeituvėmis į šią literatūrinę svetaitainę.
Pasikartojimai (čia gal liudijantys kūrybos mokymąsi) yra dviašmenis ginklas:
tarnauja įtaigai sustiprinti, bet tampa stiliaus riktais, jei tik be reikalo sutrepsima.
Įsiminė man tokios salomėjiškos eilutės:
Regėti sapne – ne sapne,
plaukus paliesti ranka ledine.
Sakytum – eime, meile mana,
paimtum už rankos ir vestum drauge
Kūrybinės sėkmės, nuoširdžiai.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2014-11-19 23:27:06
geras debiutas. Linkiu kūrybinio įkvėpimo ir toliau:) O su kaip lietaus pastabomis sutinku:)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-11-19 23:21:12
iš debesio - gal geriau iš DEBESIES. o prisilietimas ledine ranka- ne... nenorėčiau...
Kiek žmonių, tiek meilės išraiškų. Puikus jausmas: kol myli – gyveni...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-11-19 21:53:40
Sveika atvykusi :) Eilės atviros ir ugningos. Nors yra per daug pasikartojimų, ką galima ilgainiui pakoreguoti. Būna, kad specialiai kas nors kartojama, bet su tuo reikia atsargiai, ne visur tai tinka.