Kai nusirengs naktis nuoga it deivė,
ji pas tave panūs tyli ateit,
ant debesies, lietaus pripilto laivo,
viena klajos ir užmigdys tave negreit.

Juk niekas, kas širdy nešiota, nepraeina,
nedings be pėdsako, nors tu skubėsi neigt,
kas dužo vėjy, kas suplėšė dainą,
tave ilgai dar savo šukėm žeis.

Sopės naktis, tave delnais palietus,
sopės lietus, tau glostęs plaukus ir akis,
o žodžiai tavo, nors it liūtys lietųs,
atrodys tuščias, nieko vertas šnabždesys.

Jie vis ieškos šioj žemėj savo vietos,
kol sieliais debesų su naktimi išklys.