Tau

Tu taip arti – tiktai į tamsą
Ištiesčiau ranką...
Išsigąstum?
Tu taip toli,
Tu taip toli –
Anapus išdavikų žodžių.
Anapus lapkričio tamsos,
Lietaus kaip skausmo –
Visą naktį,
Ištvinusių upelių drumzlinų –
Neperbristi –
Nuskęsti.
Nenuklampot – nelaukiamai –
Per arimus, kaip smalą...
Per vėjų kauksmą.
 
Tu taip toli,
Tu taip toli –
Toliau, nei čia – anapus.
Kaip gelia – ar žinai –
Išeiti,
Nors neatėjo metas?
Kaip laukti –
Nenuteistai ir neišteisintai –
Kaip laukti pragaruos,
Kas nesulaukiama?
daliuteisk

2014-11-16 06:54:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2014-11-17 10:25:45

Priglaudžiu sielos šauksmą, nes jis atsiliepia į  manąjį.

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2014-11-16 09:07:14

Skausmu dvelkia eilės. Puikus eilėraštis, ne skausmas :)

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-11-16 06:56:12

Iki pragarų eita ilgesio keliais. Įspūdinga.