Tu taip arti – tiktai į tamsą
Ištiesčiau ranką...
Išsigąstum?
Tu taip toli,
Tu taip toli –
Anapus išdavikų žodžių.
Anapus lapkričio tamsos,
Lietaus kaip skausmo –
Visą naktį,
Ištvinusių upelių drumzlinų –
Neperbristi –
Nuskęsti.
Nenuklampot – nelaukiamai –
Per arimus, kaip smalą...
Per vėjų kauksmą.
Tu taip toli,
Tu taip toli –
Toliau, nei čia – anapus.
Kaip gelia – ar žinai –
Išeiti,
Nors neatėjo metas?
Kaip laukti –
Nenuteistai ir neišteisintai –
Kaip laukti pragaruos,
Kas nesulaukiama?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-11-17 10:25:45
Priglaudžiu sielos šauksmą, nes jis atsiliepia į manąjį.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2014-11-16 09:07:14
Skausmu dvelkia eilės. Puikus eilėraštis, ne skausmas :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-11-16 06:56:12
Iki pragarų eita ilgesio keliais. Įspūdinga.