Paukšteli mažas, kaip tu pražiemosi?
Lediniai gūsiai plaukia lapkrity
Pro obelų šakas, pro kiemo uosį.
Nurudę lapai ramūs ir šalti

Užklojo žemę, tarsi skausmo gėlę,
Kristalai ledo šiugžda debesy,
Negailestingai mūs takus sugėlę --
Tik kartais properša užsidega šviesi,

Kur senos pušys įsupa padangę
Savo žalių viršūnių viltimi...
Medžius lig kaulų šiugždančių nurengę,
Nubrido vėjai. Pamiškė rami

Į mano širdį žvelgia pro laukymę
Melsvėjančia tolybių akimi --
Po ūkanų gėla tušti laukai parimę --
Ir mes prieš gruodą tartum nesavi,

Paukšteli mano mažas...