Jei aš — sula, tu man esi ąsotis,
Jei aš — kregždutė, man esi dangus.
Tu — priežastis ne verkti, bet šypsotis,
Svajot, sapnuot ir iš sapnų prabust.

Jei tu — pavasaris, aš viskas, kas pražysta,
Kas išskardenta vyturio giesme.
Nuo mūsų laimės pusnys susilydo
Ir saulė grįžta šviesti danguje.

Mes kupini, mes nešam gyvą būtį, 
Mes kibirkščiuojame rytojaus viltimi.
Praeina metai lyg viena minutė,
Nes aš — sula, o tu lašus renki.

Saldi gaivi versmė ta neužminga,
Todėl aš trykštu, pas tave veržiuos.
Tikra aistra savaime nemirtinga,
Nes ją vaikai, vaikaičiai pakartos.