Kam tu stengies pagaut
Vandenyno atoslūgio vilnį?
Vienatve nešvarus
Ar kankina aistrų troškulys?
Ko ieškosi dumble?
Ką įmesti į alkaną skilvį?
Ar budėsi pakol
Koks moliuskas iš kiauto išlįs?
Gal šėlioji tiktai,
Gal tik lavini snaudžiantį kūną?
Gal rimtesnių kol kas 
Nematai horizonte tikslų?
Kai vejiesi, kažin
Ar širsti, ar jauti malonumą,
Kai turi delnuose
Tiktai pėdsakus drėgnus purslų?
Ji apgavo tave,
Nes jau potvynio siena artėja.
Ar bespėsi sugrįžt
Ant saugios kiek aukštesnės uolos?
Parsineši namo
Kriauklėj ošiantį priekrantės vėją
Ir vilionę vilnies
Išsvajotos, bet nepagautos.