Tavęs ilgiuos tą vakarą rudens,
kai nuo žvarbaus lietaus patvinę gatvės
širdin atplukdo drungną liūdesį vienatvės --
bet nelauktai vėl vakaro tyloj apsigyvens
Tavasis džiaugsmas tarsi spindulys,
iš Tavo mylinčios širdies atklydęs
į mano širdį — ta šviesa gyvybės
jos sutemas praskleis ir išsklaidys,
todėl ilgiuos tą vakarą rudens
Tavęs, kai nuo lietaus patvinę gatvės —
ateik, prašau, į mano kambarį vienatvės
ir vakaro tyloj širdy apsigyvenk...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-07-15 16:45:32
Toks nenusakomas širdies ilgesys...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-11-14 21:09:40
Labai mielas. Priglausiu. Dėkui.
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2014-11-14 20:25:47
toks kūrinys, kuris ilgai neužsimiršta...
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2014-11-14 17:03:18
Eilėraštis - tarsi etiudas fortepijonui ir ... Jai.
Trapi, ritminga eilėdara paryškina jausmų taurumą ir individualumą.
Puiku. Dėkui.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-11-13 21:33:49
Žiūrėjau į tai, kaip tęsiasi gija per tris posmelius. Plaukia.