Tindi rindi šakar makar,
Eisim lapų krėst kaip vakar,
Kas į medį lipt bandys:
– Viens-du, viens-du, o man – trys.
 
Kicius šiaušia uodegėlę.
Neaplenksi, rainakėli!
Lenktyniaukim! – Greit ims lyti.                 
­– Kuki muki še pelytę.                  
 
Katinėliui seilė varva,   
Dairosi kur rasti urvą,
O aš greitai medin sliuogiu. –
Apgavau tave apuoke!
 
Po medžiu jau lapų stirta.                          
Prikračiau net kinkos virpa.
Tik... Iš lapų styro ausys!
Kas gi ten? Raina kaliausė?                      
 
Greit nuo medžio puolu kaugėn,
O giliai kažkas užkniaukė.
Mano Rainis lapuos tupi
Tarsi zuikis skeltalūpis?
 
Einam gal dabar slėpynių?! –                
Pranešu jam džiugią žinią...
Bet jis suraukia nosytę
Ir nesiruošia klausyti.
 
O rytoj abudu eisim,
Kluone su pelytėm žaisim.  
Ten grūdelių pribyrėjo,
Daug pelyčių šmirinėja.