Pilnatis kaip nimbas
Virš aukščiausios eglės
Visos katės pilkos
Visos upės seklios
Pažadai auksiniai
Tęsiniai žvirgždėti
Keiksi išpažinęs 
Ir nebus kur dėtis
Ilgesio šešėlis
Tarsi kelias ilgas
Lapkriti pašėlęs
Užkliuvai už smilgos
Tavo miglos tirštos
Tavo rasos šaltos
O ant eglės nimbas
Buvo jau nukeltas
Viskas šventė baigės
Pagirios tik liko
Po velnių turtuole
Duotum bent skatiką
Meilė nekainuoja
Nes jinai ne kekšė
Kai ką nors žadėsi
Žodžiais būk taupesnis
Lapkritis pakilo
Bet ir vėl parpuolė
Gulintis ant kelio
Gali likt be kojų
Kelkis einam šalta
Ne jis užsispyręs
Ak vargšelė smilga
Būk kentėk ant žvyro