Rudens elegija

neatnešus šviesos –
aušra į prieblandą
lapkričio diena
 
* * *
lietūs pražudė
auksinį medžių skarbą
nuogi į žiemą
 
* * *
rauda už lango
įskaudintas vėjas –
neleidžia vidun
 
* * *
juodžiausią naktį
negęsta žiburėlis –
tikėjimas šviesa
daliuteisk

2014-11-05 06:00:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-11-05 21:28:17

Vientisa ši prietema su medžiais-keleiviais ir žiburėliais, kukliai ir taikliai, o ta rauda tai išvis…

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-11-05 20:38:07

Paskutinis ir į vienuoliktuką :)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-11-05 20:05:57

taip ir smigteli taiklumu

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-11-05 13:51:25

Elegantiški, taiklūs rudens vaizdai, jausmo vėriniu gula... puošia viltį ir tikėjimą.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2014-11-05 11:04:47

Visose miniatiūrose gražiai sutelktos mintys; lapkričio graudulinga tyla... nuogi į žiemą > dėsninga ir prasminga užuomina... naujam tikėjimui šviesa. Paskutinė miniatiūra kaip aforistinė, kaip vilties žiburėlis.
Patiko ir trečiojo potekstė, tik įsiklausyti.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-11-05 06:34:52

Visi rudens požymiai. Šaudyta nedaug, bet vis į dešimtuką...