Turėsiu būt gilesnė už save,
Jeigu tave norėsiu paskandinti,
O jei pakelti, mokysiuosi sklęst,
Ištiesus svają, viltį, sapną, žodį, mintį.
Pagausiu tapusi pati slidžia žuvim,
Šaknim, įaugusia į akmeninę uolą,
Banga putota – stvert, bet nepaimt,
Nes ji susigeria, aptaškiusi prapuola.

Per maža gal stebuklų įprastų –
Dubuo garuojantis, baltutis šiltas guolis,
Pulkelis klegančių gražių sveikų vaikų,
Laimingi ir patenkinti senoliai?..
Kiekvieną dieną būsiu paslaptim,
Linksma žaisme, kruopščiu tikslingu darbu,
Kol tapsiu tau arčiau, negu arti,
O su savim, žinia, kovoti nė neverta.