Ir viskas, viskas vyksta tyloje: kyla ir leidžiasi saulė, plaukia debesys pro šalį, vėjas šėlsta minioje, prasilenkdamas su medžiais, patekdamas ir ištrūkdamas iš butelio, pražysta bei vysta jazminai, žaliuoja žolė, guli akmuo, gimsta mintis, garsas ir žodis... Viskas yra gyva. Net akmenukai. Jie guli, nes neturi galios augti ar dainuoti... Bet jie guli ir tyli. O tyla taip pat yra muzika: kaip byrantis smėlis su vėju liepų alėjoj...

 Kontaktai sukelia garsą: gerklė, liežuvis, lūpos... Vėjas, jūra, akmenukai...

 Viską galime išgirsti, jei nesame toli. Štai kodėl negirdime Dievo...

 Kadangi esame per daug nutolę...

 „TYLA DAUGIAU PASAKO NEGU ŽODŽIAI.“ 

„KAS TURI AUSIS, TEKLAUSO!“