Kiekvienas laikmetis diktuoja taisykles, 
tarytum prievarta liūdėt, kai nori džiaugtis 
ir džiaugtis, kai byra ašara sūri.
O tu slepiesi įsikniaubusi į kaukę, 
kad nematytų, kuo esi. 

Bet aš tos kaukės neturiu. 
Nemoku slėpti liūdesio ir skausmo. 
Nemoku verkti, jei džiugu,
todėl einu uždegti tos žvakelės, 
kad nesutikčiau sielų pavydžių. 

Tegul ramiai jos sau plazdena 
su viltimi sugrįžti atgalios 
ir būti savimi.