Giedra naktis. Kas erzina tolumoje beambrijantį šunį?
Žvaigždžių mirgėjimas? Užuodžiamas žvėris?
Tikriausiai šaltis smelkiasi į kūną.
Gal į namus kaip nors įsiprašyt
Dar kiek pakaukus imtų ir pavyktų?
Ne, kauk nekaukęs — nieks nepagailės,
O Ratai Grįžulo šleivyn, žemyn pakrypo
Lyg išversti siaurutės jaunaties.
Nutilo šuo. Net vėjas nebešvokščia.
Žvaigždyną Kaulu kas gi pavadins?
Jau gęsta šviesos namuose ir nebeverta loti.
Kam drengti gerklę? Šalty dar užkims.
Sode suėjo stirnos obuoliauti,
Kmynauja pievoje kriuksėdami šernai,
O šuo ramus, galės nors kiek nusnausti —
Jeigu nešildo, ar čia jo namai?
Nei jo laukai, nei sodas, anei tvartas.
Lai pjauna šeškas gaidį ir vištas.
Ir lai nedrįsta rytą šeimininkas bartis,
Nes šuns maldavimų nepaisė juk kažkas...