Žvelgiau pasaulin akimis, 
Mėlynomis tarsi jūra... 
O apsuko galvą kvaitulys 
Iš meilės Jam, kaip pirmą kartą būna... 

O meilė, meilė nekviesta, 
Draugė iš sapnų, svajonių... 
Aplanko po galais galų gale... 
„Tik neišeik“ jai vis ausin kartoju... 

Meilė maloninga, ji ramina, 
Glosto baimę, sako tyliai „šaaa“... 
Pasūpuoja, pakutena, apsvaigina... 
Tikroji neišeina, kol gyva... 

Myliu šį pasaulį mažą, 
Juodą, rožinį ar ne... 

Ir meilė ne akla... 
Tebūnie tai aš apakus... 

„Ir Dievas taip pamilo pasaulį..."