Gi

pabučiuota liūdesio
atguliau į beržo vienatvę
kur ji kryžkelėj jau seniai mane nužiūrėjusi
aplipo dulkėmis
ir vis vyto ir vyto
nutrinta laiko
šalinosi ji meiliai
išbarstytų akių
Saulės kelias

2014-10-27 21:03:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2014-10-28 10:39:40

Lyriška, vientisa, plačiai apsakanti vienatvę miniatiūra.
„šalinosi ji meiliai
išbarstytų akių“ > vadinas, vengė ir taip laikui bėgant tolo.
 

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-10-27 23:22:22

Smarkiai hiperbolizuota, man patinka.