Segtukai

Įsisegiau į širdį
Šuns geras akis
Ir žiūriu į pasaulį –
Gal kas nors pakis?
Bet visa lekia, skuba
Kojon koja...

Pasaulis piktas
Kandžiojas ir loja.
 
Nerijus Laurinavičius
2014-10-22
aizbergas

2014-10-22 12:22:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): miaumiau

Sukurta: 2014-10-23 15:46:25

ironija...

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2014-10-23 13:44:41

:)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-10-23 11:51:17

tarp to lojimo gal yra ir švelnaus viauksėjimo...

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-10-23 11:41:26

Perskaičius apsilankė žodis „knypkis“. Suvalkijoj tai saga, bet knypkis man reiškė ir žaislų akis, nosis, gerumą…
O dabar per tą knypkį, užmiršęs suaugusio žmogaus nepatoginimąsi, kažkas viduje pravirksta iš palengvėjimo.
 
Sausu balsu bylojant, įsisegimo „technika“ leidžia matyti visokių (rimto, ironiško, žaismingo) atspalvių santykį su vilkinių gentimi (homo homini...). Nemenkinu taiklaus žodžio, bet vengiu technikų nagrinėjimo, nes manau, kad tas svarbesnis už tiesiogines prasmes ir potekstes kas kita įsirašo rašant iš savo tikėjimo. Tad poetinėje tęstinėje akimirkoje, kaip gyvenime – neišradinėjant turinio, nestulbinant forma – kalba tai, kas žmoguje tiesiog yra nieko nereikalaudamas ir neįrodinėdamas.
Apie tai, kaip pasaulyje būnama ne dantimis.

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2014-10-22 14:02:20

Tai va, tada pasaulis pasivertė šunimi.