šviesos blyksnis
iškreivina tuštumą,
suardydamas
tylos ir tamsos darną
 
žvakės liepsna,
atitrūkusi nuo dagties,
prieš išnykdama,
sustingsta
absoliučios laisvės akimirkoje
 
paslaptis
verta viso gyvenimo,
prieš kurią suklupęs,
tikėjau įminsiąs —
taip ir liko Nežinia
regėta, bet neišsakyta
 
berūkstanti dagtis,
pasiliejęs vaškas:
liepsna be kūno,
kūnas be liepsnos
iš anapus, iš niekur