apkvaitęs rudens oras svaiginasi saulėtoje palangėje
žiūrėdamas į juodą katiną didelėmis geltonomis akimis -
gurkšnyje balos atsispindi šalta mėlynė paskaninta
plaukiojančio lapo susiraukšlėjusiu raudoniu
žingsniuoju užlieta Neries krantine giliai įkvėpdama
atsikerpu iš atminties išblukusį trumpametražį filmą
žiūriu kaip grėsmingai artėdamas sunkiasi vanduo
tarpupirščiai sulaiko kelionėje mirusių lapų skeletus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jūraužlango
Sukurta: 2006-09-25 11:07:25
aga. sunkokas paskutinis man... tai jo ir neskaitysiu ;)
visa kita - priimtinai rudeniška :) super.
Anonimas
Sukurta: 2006-09-18 15:44:56
paskutinės dvi strofelės geriausios,o dvi pirmosios tarsi impresija, tik tykiai pranykstanti su savo vaizdais didelėje visumoje, įsimintiniausios paskutinės dvi