* * *

* * *
rudenio takuos
niūrūs pilki šešėliai
nesusitikom
 
* * *
žemyn laiptais
viena rudens kilimu
ne tą mylėjo
 
* * *
pro vėjų raudą
Mendelsono akordai
viens kito negirdi
daliuteisk

2014-10-10 03:54:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-10-11 00:02:50

labai įtaigios miniatiūros, ypač paskutinė patiko

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-10-10 19:19:08

Tai vis vienatvė perskrodžia vaizdus... tai ji taip subtiliai trumpinius suvėrė...

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2014-10-10 18:07:20

Puikios miniatiūros, nors ir su liūdesio atspindžiais...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2014-10-10 13:18:35

Visi trys sudaro lyrišką, poetinę visumą, kurioje liūdesys ir susitaikymas, žinant, kad kitaip nebus. Galėjo būti ir kitaip... Pabaiga stipriausiai skatina suklusti. 
 

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-10-10 08:31:10

Iš pilnų gyvenimo aruodų pasemta...