Kur išsinešėt vasarą, rėkiančios virtinės?
Vėjai skiautėmis drasko spalvingą lapiją.
Pirmos šalnos išslapstė inrikusius kirminus,
Užsiglaudę plyšeliuos išlįsti jau bijo.

Paskutiniai žiedai nesulauks bitės bučinio —
Jų spalvas ir žiedadulkes lietūs nuplovė.
Tarpe smilgų dviejų tik voratinklis krūpčioja —
Kaip atnešt šeimininkui jo lauktą gerovę?

Miega musės ir ir varlės jau ilsina kojas — 
Baigės šokiai, žaidimai, ulionės ir pokyliai.
Taip, būtis — dovana. Ją ramiai išvynioju
Iš auksinės spalvos garsiai čežančio popieriaus

Ir įspraudžiu į atmintį jausmo kirbėjimus,
Tuos, kurių pakartot, nusipirkt neįmanoma.
Dar ilgai priblokšta paukščių klyksmo sėdėjau — 
Lyg padangėm jie nešės gyvenimą mano.