*
Tai dailiai papuošė laiptus
Į chrizantemų slėnį,
Išmėtęs gelstančius lapus,
Vėjuotas rudenėlis.
*
Lyg siūlo eiti į tenai,
Kur žalios pušys rymo,
Kol pakąsti šalnos žiedai
Saulužėj nenuvyto.
*
Bus Vėlinės, žemyn nueisim,
Uždegsim vaško žvakę,
Tegul mūs meilė, liūdesys
Kartu į žemę laša.
*
Dabar, galvoju, dar anksti,
Dar laiptais aukštyn kopsiu,
Raudonų lapų siautuly
Sau šilumos ieškosiu.
*
Jeigu atklydėlė mintis
Švelniai paliestų skruostą,
Minutei stabtelsiu, kad ji
Padrąsintų, ne guostų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-10-08 13:16:54
gražūs laipteliai, ypač trečias
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2014-10-08 12:38:43
Švelnus priminimas apie artėjančias Vėlines
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2014-10-08 12:25:05
jo...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-10-08 10:40:49
Jautru ir lyriška kiekvienu rudens laipteliu, tiek žemyn žengiant, tiek aukštyn – šviesus susitaikymas su tuo, kas neišvengiama kelia tik šviesų liūdesį, pagarbiai ir optimistiškai skatina gyvenimui... Galėtų būti ir vientisinis lyrikos kūrinys. Kita vertus, išskirtas ketureilis - laiptelis tarsi stabtelti, pagalvoti, įsitikinti...