Kol nesibaigė laikas
Kol šalna nepraėjo
nukapoki žvaigždes
ašmenim šiaurės vėjo
nuganyki naktis
viesulais akmeniniais
tegu dreba dangus
žemės lūpas supynęs

tamsomis sueinu
į namus nepakvietus
uždarau langines
ir blaškausi be vietos
nudraskys drabužius
nuo klevų ir nuo liepų
kai išeina diena
širdyje pasilieku

giedok!!!!
atiduok savo sielą
vilko akimis
žiūriu tau į širdį
duok man sparnus
leisk man 
pakilti

išsiskleisiu žaibais
per nunykusią tamsą
tik ištarki 
tik leisk
lemtimi atsiveriu
nekalbėki 
giedok
prieš žvaigždes ir prieš vėją
ir laisvai atiduok
ką tik man pažadėjai