Skrenda gervės per lietų,
Neša jas rudeninė banga.
Privalai išlydėti –
Ištuštėja vidus taip staiga.

Ištuštėja ir siela,
Atsidavusi šauksmui rudens.
Pasakyki man, mielas,
Kokie vėjai Tau plaukus kedens?

Lekia laikas – negrįžta.
Kas išėjo, pareis tik sapnuos,
O padykus jaunystė
Širdyje dar dainas vis dainuos...

Gervės klyktels dar sykį,
Aidas sielos kertelėj virpės.
Mano mielas, sakyki,
Iš kurios Tu esi žvaigždės?