Kodėl rudenėjant saulėlydžiai ryškiai raudoni
Ir vėjas už lango vaitoja per naktį liūdnai?
Šešėliai kreivi ir apdriskę linguoja į toną,
Naktim slepias veidrody mėnuo. Tik tiek ir matai...
 
Rytinėj rasoj dar saulėtekiai spindi auksiniai,
Užsnūsta jausmai, prisigėrę korėto dangaus.
Pabėgt negaliu nuo tavęs – tarsi būtume dvyniai,
Dar bijau lapais krintančiais sielą tavo užgaut.
 
Išnykt jau vėlu. Dabar stoviu kamputy perono,
Išgeltę laukai vis dar žaidžia pelyno kvapais.
Aitrus skonis burnoj ir lapų pablukęs raudonis
Nežeidžia širdies ir neleidžia jausmams išsiskleist.
 
Išlietą gamtos gintarinį saulėtekio vyną
Žemė sugeria godžiai, lapkričiui bėgant laukais.
Baltas pūkas, iškritęs nakty, jau veidą gaivina,
Svaigina sapnai per naktis savo toliais šviesiais.