Ar tau niekas nesakė, kad vakaras prasideda, kai užsimerki?
Kiekvienąkart vakarėjant imu teptuką ir kopiu ant kalvos perdažyti debesų.
Dažau pilkais tonais, bet vis sodresniais ir sodresniais iki jie tampa juodi,
savo išvaizda panašūs į besikarstančius skliautais juodus katinus.
          Užsimerkiu dar stipriau – tada ateina naktis... Žvaigždės aukštai mėgdžioja
žaliaakes kates. Sutrinka jų atmintis ir jos pradeda kibirkščiuoti-mirkčioti dižiulėmis
plėšrūnių akimis. Lyg norėdami prilygti medžiams, pasistiebia vaiduokliškai apsirėdę krūmai.
          Neatsimerk ir tu! Išaušusi diena nesuteiks tiek paslaptingumo…