Atleisk, ruduo, auksine mano paukšte,
Geltonas lapas aš, dalis tavęs.
Kiek skraido mūsų, sukas, nesulaukę
Svajonių savo ir vilčių... Nuneš
 
Gal skrydis į padangę žydrą šitas?
Kabinas šakos, liksiu gal kybot?
Viskam yr laikas duotas. Supas likęs
Dar vienas lapas. Reikia gal aukos
 
Dievybei tavo, rudeniniam dangui?
Per naktį beldžiasi langan lietus.
Drungnam slinkimui tavo moku brangiai –
Išbrinkus tuštuma per naktį bus.