Kam žaidimai keisti —
Koketavimas, flirtas, vilionės?
Tik bandau prisimint,
Ką aš jausčiau, jei būčiau jauna.
Nieks, deja, nesineš
Vos vos paliesto lūpdažio skonio
Tarsi prizo brangaus — 
Kraujo induose baigias sula.
Būt turėčiau ori — 
Strakalioti pražilus netinka,
Nuolatos trūkt juoku,
Nes jau kinkoma pavyzdžiu tapt,
Bet nugraužus plutas
Iš minkštimo aš šachmatus minkau
Ir žaidžiu pakaitom
Su Dievu ir su velniu pernakt.
Suturėk, jei gali,
Drausk ir keik, ir sugėdijęs bauski.
Aš sapnuosiu tave 
Ir šypsosiuos plačiai per miegus.
Ne iš proto einu
Ir į porą pati neprašausi.
Provokuoju tave
Iš vienatvės, senatvės nubust.
Protas kalba? O ne...
Šiandien man negalioja taisyklės.
Vadovaujuos jausmais
Ir esu tarsi vėtra laisva.
Vienuolyno varpais
Pats tyliausias mums laikrodis tiksi,
Jo negirdi žmogus,
Nuo aistros šitai būčiai svaigstąs.
Tad ir gundau tave
Paskaudenančius šonus pamiršti,
Nebesukti galvos,
Kad jau barstom takus pelenais. 
Pasiimsiu nedaug — 
Šilumos mažą žiupsnį ant pirštų —
Ir vėl rasis sula.
Vėl troškimai būties išsiskleis.