Žalios rudenio akys

Žalios rudenio akys
Tingiai merkias iš lėto,
Niekas tau gal nesakė,
Kad galėtum mylėti
Draugo šypsnį ir viską,
Ką tau rytas pasiūlo.
Saulės perlai sutvisko
Ant voratinklių siūlų.
Žalios rudenio akys,
Šermukšnėliais dabintos.
Ar kas nors tau pasakė,
Kad galėtum pažinti
Savo jėgą ir grožį,
Sielai leisti žydėti,
O tuomet ji parodys
Ką kalbėt, kaip tylėti,
Kur nueit, ką atrasti
Ir su kuo pasilikti.
Putinams jaukiai bręstant
Tau turėtų patikti
Gert ramybę iš lėto,
Jausti laisvę ir skrydį.
Tau juk skirta mylėti!
Akys rudenio žydi…
Laimužė

2014-09-26 07:44:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-10-02 23:41:27

Va, prikibsiu prie atspalvio: ne žalios (tai vasaros sodruma!), o žalsvos (t.y. jau su rudens pagelsvėjimais)...

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2014-09-26 17:42:19

Puikiai sueiliuota.
 

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2014-09-26 15:27:22

Gert ramybę iš lėto,
Jausti laisvę ir skrydį.
Tau juk skirta mylėti!
Akys rudenio žydi...
                 Puiki lyrika.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2014-09-26 12:14:42

Ar kas nors tau pasakė,
Kad galėtum pažinti
Savo jėgą ir grožį,
Sielai leisti žydėti,
O tuomet ji parodys
Ką kalbėt, kaip tylėti,

Kur nueit, ką atrasti...


Tiesos žodžiai...