Žalios rudenio akys
Tingiai merkias iš lėto,
Niekas tau gal nesakė,
Kad galėtum mylėti
Draugo šypsnį ir viską,
Ką tau rytas pasiūlo.
Saulės perlai sutvisko
Ant voratinklių siūlų.
Žalios rudenio akys,
Šermukšnėliais dabintos.
Ar kas nors tau pasakė,
Kad galėtum pažinti
Savo jėgą ir grožį,
Sielai leisti žydėti,
O tuomet ji parodys
Ką kalbėt, kaip tylėti,
Kur nueit, ką atrasti
Ir su kuo pasilikti.
Putinams jaukiai bręstant
Tau turėtų patikti
Gert ramybę iš lėto,
Jausti laisvę ir skrydį.
Tau juk skirta mylėti!
Akys rudenio žydi…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-10-02 23:41:27
Va, prikibsiu prie atspalvio: ne žalios (tai vasaros sodruma!), o žalsvos (t.y. jau su rudens pagelsvėjimais)...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-09-26 17:42:19
Puikiai sueiliuota.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-09-26 15:27:22
Gert ramybę iš lėto,
Jausti laisvę ir skrydį.
Tau juk skirta mylėti!
Akys rudenio žydi... Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2014-09-26 12:14:42
Ar kas nors tau pasakė,
Kad galėtum pažinti
Savo jėgą ir grožį,
Sielai leisti žydėti,
O tuomet ji parodys
Ką kalbėt, kaip tylėti,
Kur nueit, ką atrasti...
Tiesos žodžiai...