gyvent ir mirti dėl kitų? neverta, nors gal būt kilnu.
dabint tuštybę idealų siekiais? prasminga, bet gana keblu .
tie painūs donkichotiški tikslai juodu šmeižtu sugrįžta.
nebylūs priekaištai tiesos — kojūgaly lyg krikštai...

lig pat kapo duobės vis bandom savo lemtį
ir pienu motinos sparnuota mūs dvasia
minčių maištingų apsupty metų tėkmei jau  senkant
priglaust valiūkę laimę — paverst širdies daina...