Prikritus obuoliams rudens sapnuos,
Ražienom bėgsiu nuojauta tylia
Ir plauksiu pasroviui, kolei sustos
Pavargusi, apsnūdusi diena.
Kaip talismaną vasaros jausmų
Delne sūpuosiu šąlančius lašus.
Glamonių šilumą tavų švelnių
Vis glausiu prie savęs ir vėl nubus
Srovė laukimo upės, slenksčiais kris,
Paleisdama jausmus baltais purslais.
Pribirs vėl žiedlapiai man į akis
Ir mėlynas dangus man nusileis.
Atgimsime iš naujo vėl nuogi –
Drugiais spalvotais žaisime erdvėj,
Dangaus mėlynėj, ten padebesy,
Aš tau dainuosiu kaip tada seniai...
spika
2014-09-22 00:36:12
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lacrima
Sukurta: 2014-09-22 17:52:11
...jaukus ir šiltas eilėraštis...
Anonimas
Sukurta: 2014-09-22 17:33:38
Tas jausmų krioklys - žavus...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-09-22 16:08:48
srovė laukimo upės slenksčiais kris – labai įsiminė. Prasmingas eilėraštis.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-09-22 01:18:11
Kaip romantiška - puikumėlis