Bandau pabėgti kartais nuo savęs,
Nuo savo rūpesčių, bėdų, likimo.
Tik nežinau, ar tas bėgimas kur nuves,
Nes jau gegutė laikrodžio užkimo
Man bekukuodama dienas, metus,
Paskelbdama išauštantį vėl rytą,
Apie iš anksto nulemtus, tačiau retus
Kamuoliukus sėkmės, kurie iškrito.
Bandau pabėgti kartais nuo savęs,
Užsklęst duris į ten, kur tyliai plaka.
Išeičiau aš į rudenėjančias gatves,
Jei tu ir vėl parodytumei grįžt man taką.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-09-22 16:16:07
...praktiškai tik 3 sakiniai, bet kokia vyliaus paletė (apie rimavimo lengvumą net neužsimenu)!
Yra net paslapties skaitytojui – Užsklęst duris į ten, kur tyliai plaka. (Kas?)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-09-22 01:23:03
geras
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-09-22 00:53:11
gerai, kai yra kuo pasikliauti...drąsiau galima tada braidyti po rudenėjančias gatves
perteikta nuotaika
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-09-21 17:12:55
Kai yra kas parodo taką ir kviečia sugrįžti, užklupęs liūdesys lengviau nutolsta...
Nuoširdu.