ir pačioje didžiausioje ne-grožybėje
grožio kalnas auga
ant sąvartyno krūvos
vėjas kedena
smaragdu besipuošiančius
rudenėjančių medžių lapus
- voratinklių gijoms skleistis -
dulkėjančios gatvės
gaivėja
tapnojančio lietaus
pėdomis
- krištolo ašaromis
plaunami
ne-gerumo pėdsakai -
širdies kloduose
trūnijantis kartėlis dyla
saldumu virsta
praverdamas lūpas
atsaku
- spindinčioms gėriu akims -
dorybės sėkla
troškulį
maldo
radaa
2014-09-19 21:51:14
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-09-20 13:16:25
Pasiekta pusiausvyra, patiko. Tik man užkliuvo...smaragdu besipuikuojančius....lapus. Gal geriau vario blizgesiu ar kaip nors kitaip, nes smaragdas- ryškiai žalias, jo ir trūksta rudens lapuose
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-09-19 22:20:38
Pasigedau Jūsų. Eilės, kurios atspindi autorės ne tik nuotaiką, jausmus, tačiau ir esybę. Nežinau kodėl, tačiau manau būtent taip.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-09-19 22:18:32
Įdomiai suieškota pusiausvyra... Patiko.