Ant smailo kulno į
Niekšiškai per tuščią erdvę.
Nedėviu jokios juodos mantijos.

Atrodo taip paprastai
Sukarpysim visą juostelę,
Suklijuosim iš naujo,
Jau tikro principo.

Aš čia be tavęs, kaip ąsotis
Be menamo šulinio.

Ledynmetis įsivelia tarpupirščiuose,
Nesunyks, nes nieks manęs šiandiena
Nesupleškins.

Raganoms per aukštą laužą
Iškurenti reikia.