Seniai, oi seniai belankei,
O ir aš patingėjau šį  kartą.
Gal per greitai išskrido gandrai,
Mūsų laiką palikę užvertą.
 
Ar išauš dar rytojaus diena,
Kada pasakysiu — važiuoju,
Pasitiks gi švelni šypsena,
Netyčiom pavadins vėl brangiuoju.
 
Praeities gelmėje šviesios mintys
Spindulėliais virpėtų ant lūpų,
Lengva būtų abiem prisiminti,
Kai jaunystė svajonėse supos.
 
Nesakau, kad širdy kažko trūksta,
Kad paliko takai akmenuoti,
Tik kiekvienas truputį nuliūsta,
Kad gražiausia — seniai atiduota.
 
Sraunios upės į senvages virto,
Jų krantai užsisėjo  pelynais,
Nenutiest naujo kelio nė tilto,
Vien džiaugies, kad ant žemės, kad gyvas.
 
............................................................
Seniai, oi seniai belankei,
O ir aš patingėjau šį  kartą.
Gal per greitai išskrido gandrai,
Mūsų laiką palikę užvertą.