Ką pasiūlyt nėra. Kūnas irsta, o siela dar spurda
Ir ji flirto lesykloje randa pavienius žodžius.
O stebiu aš tave lyg virtinoje elgeta spurgą,
Bet jau būklė tokia, kad ne kąst, o pauostyt geidžiu.

Leisk išjudint aistras, ištirpdyt besustingstantį kraują,
Be nektaro žydėt – it laike pasiklydus gėlė.
O kaip puoliau žemai, kad atodūsio, žvilgsnio maldauju,
Nors galėtum ir pats žodį, kitą lesyklon įdėt.

Flirtas – ne pažadai ir ne saistančios priesaikų frazės,
Gal greičiau tai jausmų išvarvėjus už brūkšnio tąsa.
Jau iš anksto keipstu – tarsi laišką tu būtum parašęs,
Nors puikiausiai žinau – neturiu tau pasiūlyti ką.

Prasegti marškiniai... Tai dabar net juokinga detalė.
Ką suglamžė būtis, neišlygins net laimės šypsnys.
Nesugraibo sagų mano pirštai virpą ir sušalę.
Lesyklėlė tuščia. Nepritinka it paauglei klyst.

Kas norėti uždraus? Mano svajos tavęs net neliečia
Nei šešėliais pilkais anei kūno baugiais šiurpuliais.
Aš dar vakar ėmiau neįvykusio flirto gailėtis...
Išeinu iš namų aklinai užsegtais marškiniais...