Vėl žole nubangavo paklydęs užbėgantis vėjas.
Balzgana tyluma nusidriekus virš mūsų galvų.
Drobė jau paruošta natiurmortui – žiedams, (jiems išėjus).
Nežinau... Dingo spalvos. Paletėj dar vario turiu.
 
Ir skubu nutapyti beblunkantį rytmečio rūką.
Pasilikę šešėliais skardena į pietus balsai.
Šaukia ilgesį svaigų benamio į širdį ir bruka
Atminimą kvapų... Širdyje visada gyvenai
 
Baltu žiedu trapiausiu jaunystės godotų svajonių...
Blėsta spalvos prikimusios, krintančios žemėn lietum.
Varis blyksi ant saulės, nuberdamas žilstančius klonius,
Nusimetę rasas, plaukia siūlai sidabro dangum.
 
Gal keliauti kartu debesim naktimis lig žvaigždynų?
Nusiprausiu gaiva, pasiklydus bemiegėj erdvėj.
Saulės blyksnis kuklus mena vasarą karštą. Svaigina...
Pasiliksiu greta obelų. Čia žydėjo jausmai...