Rugsėjis da vasaru atsiduoda,
ale jau spakainas ir žvirblis, ir uodas.
Bobų vasarąs saulą da mum švęs
ir pasidžiaugte rudenišku pagadu pakvęs.

Ale jau rudą, Rudą da vienas.
Maž anas pradžiugins nars vienų...
Kad tik nepamarkatnintų praradimais,
e pamalonintų dvasiniais atradimais.

Gi lapai vis byra ir byra.
Jau pilnąs jų gatves ir pieva,
Ir, rodas, paliečia kas lyrų,
ale išgirstam tik... tylų.
Rudeniškų tylų.