Gyvenama, mokomasi, ieškoma,
blaškomasi tarp gėrio, blogio,
padrikų jausmų – atsisakoma prigimties 
ir kimbama prie svetimo
pasaulio taisyklių primestų...

O gyvenimas sudėliotas iš narelių:
grandinė – ne visada stabili,
nedovanoja valtelių patvarių,
susirandama – dugnai kiauri...

Kodėl gyvenimai – ne darželių gėlės,
kuriomis grožimasi, dovanojama kitam;
žmogus – užmirštas lyg klajojanti vėlė
ir pasmerktas budėjimui vienišam?..

Drumzlinas vanduo nuplaukia,
lauko gėlės nužydi, o žmonių likimai,
gyvenimai šalia: linksma ar liūdna –
jie visada lydi, tokia žmogaus dalia...