Nuo ažarėlio nuo ažarėlio
kvajelės svyra
an pusrytėlio an pusrytėlio
motulė šaukia
žalios kvajelės žalion viršūnelėn
sau miegc sapnelį ruda voverėlė
pro riešutėlį saulukė jau teka
ir voverėlai labukų siuncia
kelkis širdela – rytas dzienoja
budzyk šaimynų ratan devintan
krinta raselė nuo apacinių
žalių šakelių pacių pirmucinių
va ir lapulė zuikucį veja
marga šarkėlė vaikus jau skaito
tu voveraite, ruda mergaite
užsimiegojai išsimiegojai
rink riešutaicius rudon kašelėn
nunešk vaikeliams po žaliom šyčkom
pauliavokit – miškas net draba
miškas net draba – gyvybė landa
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2014-09-04 16:00:49
Regiu rudenėjančią, pilną šešėlių girią.
Jauku. Deminutyvų šiluma.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-09-04 14:42:58
Tikram dzūkų vaikų džiaugsmui.
Tokiu atveju reikėtų ir pilnos skyrybos.
Tikrai būtų netgi pedagogiška, mielas Juozai.