Tiesiog laikas sustoti, nuleisti rankas ir pažvelgti po kojom...
Neužminti gėlės ir pakelti nukritusią uogą —
Gal regėti, kaip lietūs tyloj paslaptingai rasoja,
Ir pro rūką paliegėlis smuikas vaikystę išgroja.
Atsiremti į akmenį — šiaip sau migloj parymoti,
Nežinoti, kiek valandų, ką dar atlikt privalai —
Tik pajusti beprotiškai svaigų regėjimo sotį
Ir išgirsti, ką šneka seniai nelankyti beržai.