Keliauji su laiku, jis neša,
gyvenimo sūkuryje
kelionės tikslas neramus –
esi lyg skruzdė kelyje.
Ieškai tikslo baigties – kas palikta,
nesvarbu, ir pasiklysti.
Prarandi paskutinį lašą vilties,
neskaičiuoji valandų – jų gausu...

Kelionė ilga, trumpa.
Tamsoje ar nušviesta žiburiais,
apgaubta tikėjimu savimi 
ar klajoji keliais netvariais...

Dar gėries saule, dangumi,
žvaigždžių takais, gyvenimo tiesa –
ji tarp dygliuotų rožių,
renki su ryto rasos lašais.
Jie trapūs, vos paliesti išnyksta –
tiesa iškeliauja anapus,
todėl žodžiai lieka nesuprasti.