Veidų kolekcija. Dzūkas
 
cikrinis
ar macius –
kap Saulius Bareikis sakytų
o man – lango rankena
langvai prisglaudzianci prieg delno
prisklijuojanci
kap tėviškės smala
karštų grybavimų dzienų
ar prakaitas
grįžtanc iš miško su lepeškų maišuku
 
nėra nei vyriškos
nei moteriškos giminės
net ir dzūkiška šnekta
nevientisa, besikertanci
su vasarų ar eterių balsais
biskį svecimokais bet
liulančiais, urzgiančiais, giedančiais
kaip greitavetės purslai ar
parskridusių gulbių bulbenimas
su pilkais gulbiukais
 
ir veidas įraudęs
Kapčiamiesčio gatvėse
baltas baltas kap sniegas
iš Černiauskų meniškų nuotraukų
ar senų fotografijų
ištrauktų iš spyntos lancynos
būtinai tamsi ar visai camna
kepurė: nuo lietaus ir nuo saulės
primerktos akys
lyg pieskės akinamos
ar ieškančios jieškančios
joje gyvo grambuoluko
saulės neišdegytos rugio varpos
ar macnesnės samanės
vis atsirandančios
bet kur tus dūmelis pūtė
nepasakis nei arciausias susiedas
ale cikrai ne iš kamino
 
iš jo cik beržinių malkų kvapas
ar verdamos kiaulės jukos gardėsis
prieg jos geriau užgerc
su vieninteliu „nu“ arba „sveikinu“
paskiau ilgai žūrėc pro langų
ir spėliot orus ar susiedo tvorų drūtumų
kol vėl iš šono neatbumbsi „nu“, „sveikinu“
o paskiau jau možna
ir dainų užtraukc
apie parvirtusių liepų
ar žirgelio išdraskytas rūtas darželin
 
aina dzidelis drūtas gatvi
iš laukų vedasi margų karvukį
o aplinkui vaikai toki
maži maži
dėde, duok saldainėm
kapeikų ar centų
ir kų tu: nei nuvysi
nei karvės pamelšč paprašysi
 
o gal tai jau ne iš gatvės
ne iš nuotraukų ar senų fotografijų
musėt iš perskaicytų knygų
Krėvės, Gedos ar Sadausko –
gal iš pasakų
nuo kurų beigi ugnies iš pečiuko
rausdavo veidai
liepsnodavo ausys
ir karšta darydavos
nuo pyrmų roz išgirsto
„bybin tau krūkelis“
 
 
ca jau Politkė Marulė
tep mokydavo savo Juozulį – – –
                                     mani, – – –

jos pamokas
išmokau labiausiai
kuros ciko maišyt
bet kokiam gyvenimo kokteiliui
per jas
nuvelėtos skrynukės
in katras langvai gula
ir dzideli daiktai
ir maži –
tarpupiščiuos matomi