Dūšios lancynoj
nedrikavotų ailėraščį
pašnekinau savo tarmi:
kap gi suvyrpcioj
jo gyvos ailutės
an lūpų
an lapo
an lango
pakėłis žvaigždes
an absocių
necilpo
net mano nakcin...
Labai gražus jausmas ir vaizdas, lygiai reikšmingas ir už tarmės ribų. Bet keblus būtų uždavinys išversti.
Reikia rašyti „pakėłys“ – anaip ištarti negalima, vis tiek lįs į akis pakelis kažkoks...
„akutės“ – verta dėmesio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2014-08-21 19:54:54
Labai gražus jausmas ir vaizdas, lygiai reikšmingas ir už tarmės ribų. Bet keblus būtų uždavinys išversti.
Reikia rašyti „pakėłys“ – anaip ištarti negalima, vis tiek lįs į akis pakelis kažkoks...
„akutės“ – verta dėmesio.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-08-20 10:27:03
kap gi suvyrpcioj
jo gyvos akutes
Kažkodėl tai perskaičiau taip... :)))
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-08-19 19:44:51
Puiku, kad pašnekinot.